Vaikų gynimo dieną pamąsčiau, kad reikia parašyti apie vaikus ir verslą. Kodėl apie vaikus, tai aišku, nes šią savaitę minime birželio 1-ąją, o kodėl apie verslą? Todėl, kad verslas – tai inovacijos, tai mokesčiai, tai socialinių projektų rėmimas, tai galimybė realizuoti save ir dar daugiau visko.
Ar mes norim auginti būsimus verslininkus? Žinoma, norime, nes verslumas kaip gebėjimas yra būtinas kievienoje srityje, tiek mokesčius skaičiuojant, tiek senelius prižiūrint, tiek kavą verdant, tiek kuriant nanotechnologijas.
Jeigu dabar šypsotės, tai jūs tikriausiai mąstote apie labai siaurą verslumo suvokimą (arba ką tik apsipylėte kava).
Verslumas – tai asmens mąstymo būdas ir asmeninės socialinės, vadybinės bei asmeninės kompetencijos, leidžiančios turimas žinias pritaikyti savo kasdieniniam gyvenimui, t.y. konkretūs gebėjimai, teikiantys galimybę ne tik organizuoti veiklą, bet ir prisiimti riziką už padarytus sprendimus (Šaltinis:www.pedagogika.leu.lt/).
Viename bloge nesenai radau tokį verslumo apibūdinimą. Verslus yra tas, kuris praeina pro metalo laužo krūvą ir mato nuostabios skulptūros viziją. Arba tas, kuris keliaudamas pro apšiurusius Šnipiškių kiemus (čia jau aš pridėjau nuo savęs) mato būsto plėtros projektą. Tai žmogus, kuris mato galimybę visose gyvenimo srityse. Būti versliam reiškia gyventi atviromis akimis ir nuolat įjungtu protu. Tai reiškia būti kvalifikuotam, besimokančiam, pakankamai kūrybingam ir pakankamai drausmingam, kad pasinaudotum galimybėmis, nes kitaip būsi tik menininkas arba svajotojas.
Taigi, verslumas – tai visų pirma kūrybiškumas, tai yra tai, ko galima išmokti. Vienas svarbiausių prielaidų yra būti drąsiam, nebijoti klysti. Kodėl tyrimai rodo, kad drąsa ekspermentuoti ir kūrybiškumas ima sparčiai mažėti antroje klasėje, o nykti nuo maždaug 10 metų ir ypač baigus pradinę mokyklą? Nes mūsų mokytojai netiki, kad verslumo ir kūrybiškumo gebėjimus galima ugdyti. Nesenai teko dalyvauti tokiame tyrime, kuriame buvo analizuojamas pradinių klasių mokytojų požiūris į kūrybiškumo gebėjimus. Tyrimas 2014 m., po dešimtmečio švietimo reformų, parodė, kad mokytojai iki šiol mano, jog gebėjimas generuoti naujas idėjas, siūlyti netikėtus sprendimus, apibendrinti informaciją, suburti kitus bendrai veiklai yra įgimtos savybės, o todėl neugdytinos. O juk paprastas ekspermentas gali įrodyti, kad yra priešingai. Paduokit vaikams Dixit korteles ir jūs pamatysit koks kūrybiškumas slypi kiekviename.
Tas mokytojų, o gal ir mūsų pačių, netikėjimas sukuria situaciją, kurioje Europos Inovacijų sąjungos švieslentė nušviečia mus 39 vietoje pasaulyje, o pagal inovacijų efektyvumą garbingoje 89 vietoje iš 143, nors pagal mokinių ir mokytojų santykį esame 10 vietoje! Lietuvos partnerystės sutartyje teigiama, kad Lietuva Europoje vertinama kaip uždara visuomenė, kurioje nėra sąlygų kūrybiškumui ugdyti. Pagal kūrybiškumo rodiklį esame 17 vietoje ES. Pagal kūrybiškumo klimato palankumą 24 ES. (Šaltinis: http://www.mosta.lt/images/leidiniai/EISS_2014.pdf ).
Kodėl mums toks svarbus kūrybiškumo ugdymas?
Na, viena vertus, XX a. pabaigoje suabejota, ar mokymo esmė yra žinios. Anot daugelio edukologų, tarp jų V. Rajecko, B.Bitino, kuo daugiau informacijos, tuo greičiau sensta žinios. Be to, dalies jų gyvenime visai neprireikia arba apskritai jos greitai užmirštamos. Technologijos pavertė žinias visai lengvai pasiekiama vertybe bet kokiam kaimo Jurgiui, o štai gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas turi būti išugdomas (Šaltinis: L. Augienė, 2009). Kita vertus, daugelis mokslininkų pažymi, kad kūrybiškai asmenybei būdingas proto lankstumas. C. Schooler (1990) proto lankstumą apibūdino kaip galimybę įvertinti įvairius požiūrius ir galimybes bei rasti alternatyvius problemų sprendimus. (Beresnevičius, 2010).
Ar gi visa tai nėra verslumo pagrindas? Gebėjimas pamatyti skirtingas alternatyvas, savo nuomonės kūrimas, drąsa nesutikti su daugumos požiūriu? Štai ko turbūt mums labiausiai trūksta.
Ir pabaigai frazė, kurią pasiskolinau iš puikios bendruomenės Šalis be vaikų namų . Šią frazę pasakė vergovę išgyvenęs JAV rašytojas, politikas, oratorius Frederick Douglass. Jo mintis, išsakyta daugiau nei prieš šimtmetį, lygiai taip pat skauda ir rūpi šiandien – „Kurti stiprius vaikus – lengviau, nei taisyti palaužtus suaugusius“.
Straipsnio autorė: Ieva Adomaitytė-Subačienė