Socialiai atsakingas verslas – laimi visi

Socialiai atsakingas verslas – laimi visi Socialinis verslas ir paslaugos

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale lrytas.lt

Anastasija Kovaliova serga reta genetine liga – plautine hipertenzija. Mergina baigė studijas vienoje iš geriausių šalies aukštųjų mokyklų – Tarptautinėje teisės ir verslo mokykloje.

Pradėjo dirbti jau nuo antro kurso, išbandė įvairius darbus – buvo ir vadybininkė, ir administratorė, ir projektų koordinatorė. Kai kurių darbų Anastasijai teko atsisakyti dėl sveikatos, tačiau buvo atvejų, kai darbdaviai paprašė ją išeiti iš darbo. Mergina sako, kad darbdaviai dažniausiai išsigąsdavo jos ligos. Anastasija susidūrė ir su diskriminacija – po pokalbio būsimas darbdavys pasakė, kad ją priims į darbą, o sužinojęs apie ligą, persigalvojo. Pasak Anastasijos, liūdniausia, kad taip buvo nuspręsta net neįsitikinus, kaip ji gali dirbti, neskyrus jokio bandomojo laikotarpio.

Mergina liko be darbo. Tuomet Darbo birža pasiūlė jai dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Valakupių reabilitacijos centre įgijusi reklamos maketuotojo kvalifikaciją Anastasija sako sulaukusi net keleto darbo pasiūlymų. Įsidarbino socialinėje įmonėje administratore, projektų vadovo asistente. Mergina sako buvusi patenkinta darbu, nes darbdavys sudarė geras sąlygas, neišskyrė žmonių su negalia iš kitų darbuotojų. Tačiau ir vėl pablogėjo sveikata, todėl Anastasija nusprendė padaryti pertrauką. Šiuo metu mergina dirba Valakupių reabilitacijos centre reklamos maketuotojo mokytojo asistente ir dabartine veikla yra labai patenkinta. Jai svarbu, kad yra sudaryta galimybė dirbti ne visą darbo dieną – tai svarbu tiek dėl ligos paūmėjimų, tiek dėl to, kad A.Kovaliova dar rūpinasi ir kitais tokia pat liga kaip jos sergančiaisiais – yra įkūrusi žmonių, sergančių plautine hipertenzija, asociaciją.

Daugumai žmonių su negalia įsidarbinant reikia pagalbos

Anastasija turi gerą išsilavinimą, yra energinga, žinanti, ko siekia, pasitikinti savimi, tačiau jos kelias į darbo rinką – sudėtingas. O kokios galimybės rasti darbą žmogui, jei jis nėra įgijęs jokios specialybės, abejoja savo jėgomis ir dar yra ribotų fizinių ar intelektinių galimybių? Konferencijoje „Verslo socialinė atsakomybė ir neįgaliųjų integracija į darbo rinką“ Valakupių reabilitacijos centro Darbo paieškos ir užimtumo sektoriaus vadovė Natalija Markovskaja atkreipė dėmesį, kad daugumai besikreipiančiųjų dėl profesinės reabilitacijos reikia pagalbos. Valstybės lėšomis žmonės su negalia gali dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, taip pat remiamas jų įdarbinimas socialinėse įmonėse, skiriama parama individualiam jų verslui remti. Tačiau dirba tik 30 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių – atviroje darbo rinkoje įsitvirtinti jiems labai sudėtinga.

Valakupių reabilitacijos centro direktorė Edita Šatienė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau darbdavių, kurie imasi įdarbinti neįgalią turinčiuosius negaudami jokios paramos. Vienas iš tokių pavyzdžių – UAB „Rimi Lietuva“. Šioje įmonėje jau nuo 2007 m. yra įdarbinami neįgalieji, todėl „Rimi“ parduotuvėje sutiktas negirdintis pardavėjas nieko jau nestebina. 2013 m. šioje įmonėje dirbo 111 turinčių negalią žmonių (šiuo metu – 77). Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, nors iš pradžių buvo baiminamasi, kad žmonės su negalia darbo vietoje nepritaps, kad galbūt kils nesusipratimų su pirkėjais, tačiau iš tiesų to neatsitiko. Atvirkščiai – sulaukiama teigiamų atsiliepimų, be to, ir pačioje įmonėje pasidarė šiltesnė atmosfera, išaugo darbuotojų tolerancija.

Socialiai atsakingas verslas: man rūpi

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę. Socialiai atsakingomis galima vadinti įmones, kurioms rūpi jų darbuotojai ir kurios skiria dėmesį ir kitoms socialinėms bei aplinkos apsaugos problemoms. Pavyzdžiui, bankas „Swedbank“ aktyviai remia vėjo jėgainių plėtrą Lietuvoje.

Lietuvoje pamažu pradeda kurtis ir socialinis verslas – įmonės, kurių tikslas – ne siekti pelno, o išspręsti vienokią ar kitokią socialinę problemą. Vieną iš tokių įmonių – konsultacijų platformą konsultantas.eu – įkūrusi Ieva Adomaitytė-Subačienė sako, jog laikosi nuostatos, kad vienokių ar kitokių savitumų turi kiekvienas (vieni darbuotojai turi mažų vaikų arba laukiasi, kiti mėgsta dirbti vakarais ir pan.).

Kiekvienas gali pajausti tam tikrą negalią, jei darbe atsiranda kokių nors technologinių naujovių – architektūroje pradėjus naudoti naują kompiuterinę programą architektai dalinai jaučiasi neįgalūs. Atsižvelgdamas į šiuos savitumus, juos priimdamas, darbdavys laimi – turi lojalų, motyvuotą darbuotoją. Pasak I. Adomaitytės-Subačienės, specialieji poreikiai – taip pat smulki specifika, kurią nesunkiai galima išspręsti (pritaikius darbo aplinką, parinkus tinkamą darbo laiką ar pan.). Pranešėjos teigimu, darbdaviui turėtų rūpėti žmogaus kompetencija, gebėjimas atlikti vienus ar kitus darbus, tačiau ne tai, kaip jis juda ar kaip atrodo.

I.Adomaitytė-Subačienė sako, kad agresyvaus, tik pelno siekiančio verslo laikai baigėsi. Laikui bėgant visos įmonės neišvengiamai turės pradėti galvoti apie socialinę atsakomybę, o demografiniai pokyčiai šalyje vis labiau vers atsigręžti ir į šiuo metu atskirtį patiriančius žmones.

Rūpinimasis darbuotoju atsiperka

Europos reabilitacijos platformos ekspertas Guusas van Beekas iš Belgijos pabrėžė, kad įmonės, kurios rūpinasi savo darbuotojais, net jei dėl to patiria nemažų išlaidų, ilgainiui laimi, ir jų gautas pelnas nėra mažesnis nei tų, kurios nevadina savęs socialiai atsakingomis, o pamažu net auga. Eksperto įsitikinimu, įmonei niekada nesiseks, jei jos tikslas bus tik uždirbti daugiau pinigų.

Lektorius pristatė ir verslui siūlomą negalią turinčių asmenų įdarbinimo modelį, kaip peržiūrėjus ir išgryninus darbuotojų vykdomas funkcijas galima sukurti darbo vietas ir žemesnius nei vidutinius gebėjimus turintiems asmenims, kuriems sunkiausia integruotis į šiuolaikinę darbo rinką. Per pertrauką vykusios diskusijos metu kitas Europos reabilitacijos platformos ekspertas Michaelis Crowley’us iš Airijos pakomentavo, kad socialinę atsakomybę galima plačiai pritaikyti darbo rinkoje integruojant žmones su negalia.

Šią įžvalgą savo pavyzdžiu gali patvirtinti įmonės „ETS LT“ direktorius Justas Džiugelis. Sunkią negalią turintis vyriškis savo verslą įkūrė baigęs profesinės reabilitacijos programą Valakupių reabilitacijos centre. Šiuo metu jo įmonė yra pelningai veikianti elektronikos įrangos visoje Europoje tiekėja. Kaip įmonės direktorius jis ne tik savo pavyzdžiu parodo negalią turinčių asmenų beribes galimybes, bet ir rūpinasi jo komandą sudarančių darbuotojų gerove.

J.Džiugelis pasakoja, kad vienas jo darbuotojas, kilęs iš Alžyro, nutarė grįžti į savo šalį, nes pasiilgo artimųjų ir tikėjosi ten įsitvirtinti. Tačiau jam nepavyko – vyriškis buvo apgautas, prarado visus pinigus. Jis paskambino Justui ir paprašė padėti nusipirkti bilietus skrydžiui atgal į Lietuvą. Pagalbos sulaukė. Buvęs darbuotojas grįžo į įmonę, bet jo požiūris į darbą buvo kitoks – pasak J. Džiugelio, jo padaroma apyvarta padidėjo trigubai.

A.Kovaliova darbdaviams pataria: nesijauskite nepatogiai dėl žmonių su negalia, pritaikykite jiems darbo vietą pagal poreikius, nebijokite skirti jiems atsakingų užduočių ir turėsite lojalius, savo darbui atsidavusius darbuotojus, o J.Džiugelis palinkėjo kiekvienam, nepaisant jo negalios, nebijoti svajoti, nes svajonės pildosi.

Straipsnio autorė: Ieva Adomaitytė-Subačienė