Kokią ES paramą Lietuva gaus po 2020?

Kokią ES paramą Lietuva gaus po 2020? Projektų valdymas

Aktyvios derybos prasideda rudenį

ES parama ženkliai prisidėjo prie mūsų ekonomikos augimo. Ar taip bus ir toliau? Kadangi ES investicijos yra planuojamos tam tikrais periodais, kiekvieno periodo pabaigoje kiekviena šalis narė sprendžia klausimą, kokias kryptis pasirinkti kitam laikotarpiui ir kiekvieną kartą laukia aktyvios derybos su Europos komisija.  Sutarimas dėl naujo 2021-2027 metų periodo turi būti rastas iki 2019 metų pradžios. Kiekvienam periodui šalis narė suplanuoja konkrečius prioritetus ir tikslus, kurių bus siekiama, tačiau atsižvelgiama į pagrindinius visos Sąjungos iškeltus tikslus. Šiuo metu ES struktūriniai fondai Lietuvoje veikia pagal 2014-2020 metų Veiksmų programą. Plačiau apie priemones ir galimybes verslui bei kitoms organizacijoms, galite rasti Valdymo inovacijų agentūros parengtame leidinyje.  O kas mūsų laukia kitame periode, po 2020 metų?

2021 – 2027 ES daugiametės finansinė programa šiuo metu jau rengiama ir derinama Europos Komisijoje. Jau rudenį prasidės itin įtemptos derybos Briuselyje, kurios Lietuvai yra labai svarbios, siekiant atstatyti ar bent kažkiek padidinti planuojamą ateinančio laikotarpio ES finansavimo Lietuvai mažinimą. Lietuvai ateinantis finansinis periodas bus mažesnių apimčių – numatoma mažinti ne tik tematinių tikslų skaičių, bet ir ES investicijų finansinį paketą net 24 procentais – t. y. iki 5,6 mlrd. Eur. Be to, bus mažinamas bendras projektų finansavimo intensyvumas nuo 85 proc. iki 55 proc. Lyginant su šiuo metu įpusėjusiu finansavimo periodu, tikėtina, kad Lietuvos indėlis turės stipriai didėti, spaudimas nacionaliniam biudžetui išaugs. Be to, numatoma, kad PVM iš esmės bus netinkamos finansuoti išlaidos, išimtys galimos tik didesniems nei 5 mln. Eur. projektams. Tai, tikėtina, lems stambių projektų prioritetizavimą, siekiant taupyti nacionalinį biudžetą.

2014-20202021-2027Skirtumai
ERPF ir ESF = 85%

 

Nacionalinis bendrafinansavimas = 15%

ERPF ir ESF = 55%

 

Nacionalinis bendrafinansavimas = 45%

Trigubėja nacionalinis bendrafinansavimas!
Sanglaudos fondas = 85%

 

Nacionalinis bendrafinansavimas = 15%

Sanglaudos fondas = 70%

 

(pervestai į EITP = 85%)

Nacionalinis bendrafinansavimas = 30%

Dvigubėja nacionalinis bendrafinansavimas!

Pagrindinės priežastys, kodėl mažėja finansavimas yra džiugios: Lietuvos ekonomika auga ir nebe esame labiausiai atsilikęs regionas. Pirmą kartą tampame pereinamojo laikotarpio regionu. Lietuvoje BVP/vienam gyventojui šoktelėjo gana stipriai, o tai yra pagrindinis rodiklis, kuriuo matuojama regiono pažanga ir išėjimas iš atsilikusių į pereinamojo laikotarpio regioną.

Kokie prioritetai bus svarbūs nuo 2021 -ųjų?

Ateinančiame laikotarpyje išskiriama Europos miestų iniciatyva – t.y. nuoseklus požiūris į gebėjimų stiprinimą, novatoriškus veiksmus, žinias ir politikos kūrimą bei viešinimą. Tvari miestų plėtra tampa išskiriamas ir itin akcentuojamas tikslas – t.y. naujas specialus konkretus tikslas integruotai miestų plėtrai. Numatoma net 6 % ERPF lėšų skirti išimtinai miestų plėtrai, steigiant vietos vystymosi partnerystes bei naudojant įvairias priemones. Svarbu paminėti, kad reikalavimas vietos lygmens vystymosi strategijoms paliekama vietos atsakomybei, todėl kiek kokybiškai bus pasinaudota šia Europos miestų iniciatyva priklausys nuo lokalių sprendimų ir planavimo.

Europos teritorinis bendradarbiavimas tampa ypatingai svarbus. Pagrindinės naujovės: tarpregioninės inovacijų priemonės, stiprinamas jūros baseino lygmens bendardarbiavimas, įkuriamas specifinis komponentas atokiausiems regionams (skatinant bendradarbiavimą už ES ribų).

 Naujajai ateinančio laikotarpio sanglaudos politikai Europos komisija iškelia naujas idėjas ir iššūkius –  ji turi būti moderni, dinamiška ir tolygi visiems regionams:

Modernios investicijosPaprasta, lankstu, dinamiškaVisiems regionams
  • Dėmesys perėjimui prie išmaniosios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos
  • Griežtesnės sąlygos ir ryšys su Europos semestru
  • Išsamūs veiklos rezultatai (beveik tikruoju laiku),
    atvirieji duomenys.
  • 7 fondai, 1 reglamentas (50 % trumpesnis)
  • 50 svarbių administracinių supaprastinimų
  • Greitesnis įgyvendinimas (grįžimas prie N+2 taisyklės)
  • Atsižvelgimas į naujus poreikius (migracija, ekonomika)
  • Subalansuotas
    „Berlyno metodas“
  • 75 % skurdžiausiems regionams, kuriems reikia labiausiai
  • Naujų poreikių ir ekonomikos perėjimui (“transition”) visoje ES sprendimas

Numatoma, kad naujoji Sanglaudos politika leis 11 teminių tikslų supaprastinti ir sujungti į 5 tikslus:

  1. Pažangesnė Europa (novatoriški ir pažangūs ekonomikos pokyčiai)
  2. Žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio technologijų Europa (įskaitant energetikos pertvarką, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą
    prie klimato kaitos ir rizikos valdymą)
  3. Geriau sujungta Europa (judumas ir IRT)
  4. Socialiai atsakingesnė Europa (Europos socialinių teisių ramstis);
  5. Piliečiams artimesnė Europa (tvari miestų, kaimo vietovių bei pakrantės rajonų plėtra ir vietos iniciatyvos).

Naujasis Europos gynybos fondas, kurio bendras biudžetas – 13 mlrd. EUR, padės didinti Europos pajėgumą saugoti ir ginti savo piliečius. Iš jo bus teikiamos ES finansuojamos dotacijos bendradarbiavimo projektams, kuriais siekiama šalinti gynybai ir saugumui kylančias ir ateityje kilsiančias grėsmes ir užpildyti technologines spragas.

Naujoji 2021-2027 m. daugiametė finansinė pprograma

Kokios ES pagalbos gali tikėtis verslas?

Didesnę dalį pagalbos naujame laikotarpyje verslas tikėtina gaus finansinės inžinerijos priemonėmis, t.y. paskolos, palūkanų kompensavimas, faktoringas ir pan.  Į subsidijų priemones galės pretenduoti verslas, kuris kuria inovacijas. Verslui ES kelia dar didesnius iššūkius bendradarbiauti su  mokslu komercializuojant mokslo atradimus. Atsižvelgdama į sėkmingai vykdytas ankstesnes ES pavyzdines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, Komisija siūlo būsimame ilgalaikiame ES biudžete numatyti didesnę – 114,8 mlrd. EUR – investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sumą.

ES parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms duoda papildomos naudos – skatina skirtingoms mokslo sritims atstovaujančių mokslininkų grupių iš įvairių šalių bendradarbiavimą, kuris yra labai svarbus norint daryti esminius atradimus. Ji padeda Europos Sąjungai įgyvendinti prioritetus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Todėl įmonės bus skatinamos investuoti į ekologiškų produktų kūrimą, aplinką tausančią gamybą.

Naujosios Skaitmeninės Europos programos, kurios biudžetas – 9,2 mlrd. EUR, tikslas – užtikrinti, kad skaitmeninė transformacija duotų naudos visiems Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Šia programa bus skatinamos pažangios investicijos į itin našias kompiuterines sistemas, duomenis, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius. Ji padės dideliu mastu diegti skaitmenines technologijas visuose ekonomikos sektoriuose ir vykdyti skaitmeninę viešųjų paslaugų ir įmonių transformaciją.

Kokios ES pagalbos gali tikėtis verslas

Parengė Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertė Justina Jakštienė. 

Šaltinis: Europos Komisija https://ec.europa.eu/commission/publications/factsheets-long-term-budget-proposals_en

1 Comment

  • laba diena,
    noriu paklausti ar teisingai supratau ,programa 2014-2020 jau baigesi,kada galim apradėti ruošti 2021 metais prasidedančiai programai.Gauti paramą sutrukdė tai ,kad gyvemam kauno raj.panėvežiuko miestelyje,skaičiuojamas buvo bendras užimtumo lygis kauno raj.,veikla auto serviso modernizavimas.Ar galima tikėtis paramos kitoje pragramoje.
    ačiū

Comments are closed.