Kokios investicijos Lietuvai numatytos naujame plane „Naujos kartos Lietuva“

Kokios investicijos Lietuvai numatytos naujame plane "Naujos kartos Lietuva" Projektų valdymas

Parengė: Indrė Šuolienė, ekspertė, turinti daugiau nei 14 metų projektų atrankos, įgyvendinimo, priežiūros patirties.

2021 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvą pasiekė pirmosios Europos Komisijos lėšos (avansas) – 289 mln. eur., skirtos pradėti įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ (projektas) suplanuotas reformas.

Viso minėtam Lietuvos projektui įgyvendinti Europos Komisija skyrė 2,225 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (ang. Recovery and Resilience Facility, RRF). RRF yra finansinis instrumentas (parama, priemonė) Europos Sąjungos šalims narėms, papildantis struktūrinės paramos investicijas, kuria siekiama sumažinti ir sušvelninti ekonominį bei socialinį poveikį dėl COVID-19 pandemijos, sustiprinti tvarumą Europos ekonomikos bei visuomenės įveikiant ekologijos ir skaitmeninimo procesų iššūkius bei galimybes. Finansinė parama šalims suteikiama dotacijų ir paskolų būdu paskirstant šalims narėms virš 672 bilijonų eurų. Priemonė bus įgyvendinama iki 2026 m. gruodžio 31 d., kuomet valstybėms turėtų būti atlikti paskutiniai Europos Komisijos lėšų išmokėjimai. Daugiau apie pačią RRF priemonę galima skaityti oficialiame Europos Komisijos puslapyje.

RRF priemone Europos Komisija skatino šalis nares parengti daugiametes strategijas ir reformas, tęsti pradėtas reikšmingas investicijas prioritetinėse srityse. Lietuva, siekdama atliepti Europos Komisijos išskirtus prioritetus („Siekiant sąžiningo, integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo, padedant kurti darbo vietas ir iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu turėti gerai veikiančią vidaus rinką ir investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, į inovacijas ir mokslinius tyrimus, įskaitant žinių ekonomiką, į perėjimą prie švarios energijos ir į energijos vartojimo efektyvumo didinimą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose” (Europos parlamento ir Tarybos reglamentas ES 2021/241, 7 punktas) parengė projektą – Naujos kartos Lietuva. Patvirtinta projekto versija pateikiama LR Finansų ministerijos svetainėje.

Tiesa, svarbu paminėti, kad RRF yra finansinė parama, kuri tiesiogiai susieta su projekte numatytų rezultatų pasiekimu ir reformų vykdymu. Finansinė parama Lietuvą pasieks tik įvykdžius suplanuotus įsipareigojimus – pasiekus numatytus rezultatus ir teigiamai Europos Komisijai įvertinus pasiektą pažangą. Dauguma užfiksuotų planuojamų rezultatų susieti su reguliaciniai pokyčiais – teisės aktų, kitų dokumentų pakeitimais, pavyzdžiui, iki 2023 m. I ketv. įsigalioję Mokesčių teisės aktų pakeitimai (žr. planas „Naujos kartos Lietuva“, 30 lentelė).

Šioje apžvalgoje koncentruosimės ir pateiksime apibendrintą informaciją apie planuojamas investicines kryptis, veiklas, kurioms bus nukreiptas RRF finansavimas.

7 investicinės sritys

Visos numatomos įgyvendinti reformos ir investavimo kryptys suskirstytos į 7 tematinius komponentus:

Planuojant sektorines reformas ir investicijas, turi būti prisidedama prie Europos Komisijos RRF keliamų tikslų, tad projekte atspindėtas komponentų prisidėjimas prie žaliosios transformacijos, skaitmeninės transformacijos, poveikio aplinkai ir kitų svarbių aspektų.

Skaitmeninė transformacija

Komponento “Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui” įgyvendinimui numatyta skirti virš 448 mln. eur RRF lėšų. Suplanuotos 3 reformos:

  1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka;
  2. Duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys;
  3. Į klientą orientuotos paslaugos.

Įgyvendinant komponentą lėšos numatomos ne tik minėtoms reformoms, bet kartu ir dviem investicinėms kryptims, skiriant dėmesį skaitmeniniam junglumui sukuriant prielaidas 5G ryšiui, skatinant susisiekimo inovacijas bei sukuriant būtinąsias sąlygas kurti inovatyvias, dirbtinio intelekto veikimu pagrįstas technologijas. Komponente išskirtas vienas iš pagrindinių iššūkių ir tikslų – užbaigti pilna apimtimi valstybės informacinių technologijų (IT) valdymo pertvarką, kad valstybės institucijų IT infrastruktūra, paslaugos bei procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Viešojo sektoriaus informacinių technologijų išteklių konsolidavimo projektas vykdomas jau keletą metų, tad siekiama sėkmingos jo įgyvendinimo tąsos ir šiam tikslui numatoma iš komponento skirti didžiąją dalį investicijų, virš 95 mln. eur. Reformoje “Į klientą orientuotos paslaugos” investicijos bus nukreiptos skaitmeninių įgūdžių tobulinimui, apimant įvairias tikslines grupes – senyvo amžiaus asmenis, neįgaliuosius, valstybės tarnautojus ir kt. Pastebėtina, kad skaitmeninių įgūdžių tobulinimo veiklos atsispindi ir kituose sektoriniuose komponentuose, kurie daugiau orientuoti į sektoriaus tikslinės grupės poreikius.

Žalioji transformacija

Finansine prasme didžiausias komponentas “Žalioji Lietuvos transformacija”, kur skirtas dėmesys atsinaujinantiems energijos ištekliams, elektros energijos gamybos procesams, pastatų energetinio efektyvumo didinimui, išteklių naudojimo efektyvumui, žiedinei ekonomikai, netaršaus transporto įsigijimo skatinimui, alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrai, klimato kaitos mažinimui.

Komponentą sudarys 4 reformos ir 1 investicinė kryptis, kurių įgyvendinimui numatyta iš RRF skirti virš 823 mln. eur. Suplanuotos reformos:

  1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos;
  2. Judame neteršdami aplinkos;
  3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka;
  4. Žiedinės ekonomikos link.

Be minėtų reformų, suplanuota ir viena Investicinė kryptis – ŠESD (šilumos efektą sukeliančios dujos) absorbcinių pajėgumų didinimas, skirta sumažinti ŠESD išmetimus iš buvusių nusausintų degradavusių durpynų. Reformų pavadinimai diktuoja planuojamas vykdyti veiklas – naujų vėjo elektrinių įrengimas, elektros kaupimo įrenginių finansavimas, saulės elektrinių statyba, netaršaus transporto įsigijimas, įkrovimo stotelių infrastruktūros vystymas ir kt.

Ateities iššūkiams pasirengusi sveikatos priežiūros sistema

Sveikatos apsaugos srityje suplanuota įgyvendinti komponentą “Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema”. Komponentą sudarys trys reformos, kurių įgyvendinimui numatyta iš RRF skirti virš 268 mln. eur:

  1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas;
  2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reforma;
  3. Sveikatos sistemos atsparumo dirbti ekstremalioms situacijoms sisteminis stiprinimas.

Vienas iš pagrindinių iššūkių nagrinėjamų sveikatos apsaugos srityje, pandemijos išryškintos sistemos problemos – sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumai, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, netolygus paslaugų išdėstymas geografiniu požiūriu, per lėta pažanga gerinant paslaugų kokybę, ligoninių tinkle pritaikomumas pagal ateities iššūkius. Paminėtina, kad komponente nemaža investicijų dalis suplanuota į ligoninių ir skubiosios medicinos pagalbos infrastruktūros atnaujinimą modernizuojant ir pritaikant ekstremalioms sveikatai situacijoms, dienos centrų įrengimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų atnaujinimui.

Daugiau galimybių kiekvienam

Socialinės apsaugos ir užimtumo srityje suplanuotą komponentą “Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę” numatoma įgyvendinti įvykdžius dvi reformas:

  1. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas;
  2. Garantuota minimalių pajamų apsauga.

Socialinei apsaugai skirta daugiau nei 109 mln. eur. investicijų iš RRF. Pagrindinė problema analizuojama ir atskleidžiama socialinės apsaugos srityje – nepakankamos investicijos į įgūdžių tobulinimą, persikvalifikavimą, nėra vieningos ir efektyviai veikiančios Mokymosi visą gyvenimą sistemos. Kartu pastebima, kad spartėjantys automatizavimo procesai paslaugų ir darbo rinkoje, kelia rimtus iššūkius nedarbo lygiui – mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Reforma “Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas“ bus siekiama didinti užimtumą ir integraciją į darbo rinką, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą šaliai atsigaunant po pandemijos. Didžiąją lėšų dalį, virš 46 mln. eur numatyta skirti kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėms, kur programos orientuotos į skaitmeninių įgūdžių suteikimą. Reforma „Garantuota minimalių pajamų apsauga“ orientuota į sistemos kompleksinį vertinimą, susijusių teisės aktų pakeitimus, kurie leistų atlikti esmingus pokyčius minimalių pajamų apsaugos srityje.

Kokybiškas ir prieinamas švietimas

Švietimui skirtas komponentas “Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui”. Įgyvendinant numatytą komponentą bus vykdomos 4 reformos, kurioms skirta virš 311 mln. eur. RRF investicijų:

  1. Šiuolaikiškas bendrasis ugdymas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas;
  2. Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti;
  3. Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai įgyjamos profesinio mokymo sistemoje;
  4. Prieinamos kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybės suaugusiems.

Švietimo komponente numatytas reformas įgyvendins LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo komponente didžiausią investicijų dalį suplanuota nukreipti į bendrąjį ugdymą (virš 246 mln. Eur.). Numatytos priemonės skirtos mokinių pasiekimams gerinti, mažinti atotrūkį, atsirandantį dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės mokinio šeimos aplinkos. Veiklos gerinimui skirtos lėšos turėtų pasiekti ne mažiau kaip 150 mokyklų. Viena dažniausiai viešai minimų reformų – Tūkstantmečio mokyklų programa, kurią planuojama įgyvendinti RRF lėšomis. Bendrojo ugdymo dalyje taip pat numatytos investicijos plėtoti kuriamus STEAM centrus, stiprinti pedagogų kompetencijas, skiriant didesnį dėmesį skaitmeniniams įgūdžiams.

Analizuojant bendrojo ugdymo mokyklų aplinką, pastebėta, kad nėra iki galo sutvarkytas tinklas dėl profesinio orientavimo paslaugų teikimo mokyklose, todėl numatoma kurti papildomas darbo vietas karjeros specialistams. Reformos “Kompetencijų žaliajai ir skaitmeninei transformacijai įgyjamos profesinio mokymo sistemoje” vykdymui numatytas profesinio mokymo turinio (formalių ir neformalių programų) atnaujinimas, suderinant mokymo turinį su rinkos poreikiais ir pokyčiais (skaitmenizavimas, pramonės revoliucija, žaliojo kurso tendencijomis, LEZ poreikiais).

Veiksmingas viešasis sektorius

Komponente “Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos” suplanuotas didžiausias reformų kiekis, net 9 reformos, kurių įgyvendinimui iš RRF lėšų planuojama skirti virš 64 mln. eur:

  1. Veiksmingas viešasis sektorius;
  2. Teisingesnė ir augti palanki mokesčių sistema;
  3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas;
  4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas;
  5. Verslui prieinamos priemonės nemokumo rizikai valdyti;
  6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant sparčiau mažinti PVM atotrūkį;
  7. Elektroninių dokumentų ekosistemos vystymas;
  8. Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti;
  9. Duomenų kaupimo sistemos (kontrolė ir auditas).

Komponento tikslas – moderniais vadybos principais ir skaitmeniniais sprendimais pertvarkyti ir į visuomenės poreikius nukreipti viešojo sektoriaus veikimą, proaktyviai mažinti mokestinį atotrūkį ir sudaryti prielaidas šaliai greičiau atsigauti po pandemijos. Suplanuotas reformas įgyvendins Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos.

Mokslo ir inovacijų skatinimas

Inovacijoms ir aukštajam mokslui skirtas komponentas “Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo Sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas”, kurio įgyvendinimui numatyta skirti virš 200 mln. eur RRF lėšų. Suplanuotos 3 reformos:

  1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos;
  2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas ir didesnė inovacijų paklausa, startuolių ekosistemos ir žaliųjų inovacijų plėtra;
  3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos Sumaniosios specializacijos srityse.

Pirmoje reformoje išskiriama keletas tikslų ir orientuojamos veiklos į valstybės skiriamo studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemos tobulinimą, užtikrinant geresnę atitiktį darbo rinkos poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo peržiūrą, aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimą, tarptautinio konkurencingumo stiprinimą, tyrėjų karjeros patrauklumo didinimą, MTEP veiklos skatinimą. Antrąją reformą įgyvendins Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skiriant dėmesį inovacijų agentūros kūrimui, kompetencijų vykdyti ikiprekybinius, inovatyviuosius ir žaliuosius pirkimus formavimą, kaupimą ir sklaidą, startuolių ekosistemos plėtrą bei žaliąsias inovacijas. Vykdant trečiąją numatytą reformą bus apibrėžti sumaniosios specializacijos prioritetai, parengtos misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos, verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas dalyvaujant tarptautinėse programose.

Apibendrinant paminėtina, kad už tinkamą projekto “Naujos kartos Lietuva” įgyvendinimą ir administravimą atsakinga vadovaujančioji institucija – LR Finansų ministerija – ir administruojančioji institucija – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. LR Finansų ministerija yra patvirtinusi laikinąją tvarką projektų, finansuojamų RRF, įgyvendinimui.

Kviečiame į mokymus

Jeigu jus sudomino naujos finansinės galimybės jūsų organizacijai, jau 2021 m. spalio 4-5 d. kviečiame į nuotolinius mokymus, kur Indrė Šuolienė ir kiti mūsų ekspertai detaliai pristatys finansavimo galimybės ir padės išmokti parengti gerą projekto paraišką.

REGISTRACIJA Į MOKYMUS >>

Daugiau informacijos: agentura@innovate.lt

2 Komentarai

  • Laba diena, ar po mokymų galėsime gauti skaidres ir filmuotą medžiagą?

    • Sveiki Edita,
      Užsiregistravę dalyviai gaus pirmos dienos įrašą ir skaidres (antra diena praktinė).

Parašykite komentarą