Socialinės inovacijos – augantis dėmesys ir nauji reikalavimai

Socialinės inovacijos – augantis dėmesys ir nauji reikalavimai

Parengė dr. I. Adomaitytė-Subačienė

Vis dažniau viešojoje politikoje, versle ir akademinėse diskusijose skamba terminas socialinė inovacija. Ar tai nėra madinga etiketė, „prilipusi“ prie senų programų?  Bendrai yra priimta laikyti, kad socialinės inovacijos yra bandymas naujais, dažnai tarpdisciplininiais būdais spręsti kompleksines visuomenės problemas – nuo jaunimo nedarbo ir vienišumo iki maisto švaistymo ar klimato kaitos. Ir tam Europos komisija skiria tikrai nemažą dėmesį. Tad, trumpai panagrinėkime EK socialinę dienotvarkę, kas čia naujo apie socialines inovacijas?

Nuo utopijos prie politinės darbotvarkės

Ankstyviausi bandymai kalbėti apie socialines inovacijas siekia XIX a. dažnai utopiniais laikomų socialinių reformatorių idėjomis. Daugiau dėmesio socialinėms inovacijoms kaip atskirai koncepcijai pradėta skirti XVIII-XIX a., kuomet į socialines inovacijas buvo žiūrima  kaip į naujoves, nešančias socialinius-politinius pokyčius, revoliucijas, priešinant jas su konservatyviomis priemonėmis išlaikyti visuomenę nepakitusią. Kaip to meto socialinių inovacijų pavyzdžius galime laikyti Auguste Comte švietimo idėjas, įstatymus dėl darbinių santykių, darbo sąlygų bei sąjungų. O taip pat XX a. filantropinės iniciatyvos, pirmieji kooperatyvai, kuriuos galime laikyti socialinių verslų užuomazga.

Konceptualus lūžis įvyko tik XXI a. pradžioje. 2010 m. Europos Komisijos Politikos patarėjų biuras (BEPA) iškėlė idėją, kad socialinė inovacija  yra ir tikslas, ir priemonė – ji ne tik sprendžia socialinę problemą, bet ir stiprina bendruomenės gebėjimą veikti (šaltinis: European Commission). Tad, atsirado tokios sąvokos kaip „grasroots innovation“ ar „co-creation“ t.y. žmonių sugalvotos ir bendrai įgyvendintos idėjos. Europa šią mintį netrukus įtvirtino politikoje.

Kas iš tiesų laikoma socialine inovacija?

Pagal BEPA socialinė inovacija – tai naujos idėjos, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius bei bendradarbiavimo formas (šaltinis: European Commission). Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuriame pabrėžiamas tvarus verslo modelis ir finansinė grąža, ir nuo tradicinės NVO veiklos, kurios nebūtinai siekia inovuoti. Tyrėjai įvardija skirtingus požiūrius į socialines inovacijas – nuo pragmatinių (socialinė nauda)  iki sisteminių galios struktūrų pokyčių,  tačiau visoms bendra tai, kad socialinės inovacijos pasižymi naujumu ar kitoniškumu, socialinės vertės kūrimu ir bendruomenių ar susijusių dalyvių įtrauka. Ir čia norisi sustoti. Įtrauka ir bendrakūra, iniciatyvų iš apačios skatinimas, naujų socialinių santykių kūrimas, įgalinimas – visa tai ir yra esmė, kas skiria socialines inovacijas nuo technologinių. 

2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas – iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gairės ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą. Europos socialinio fondo agentūra 2022 m. lapkritį paskirta įgyvendinti ESF+ Social Innovation+ iniciatyvą, kuri apima ir Europos Socialinių inovacijų kompetencijų centrą. 

2021 metais taip pat priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057). Šiame reglamente numatomi įvairūs prioritetai, bet tarp jų, mūsų aptariamai temai svarbus šie: stiprinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus; skatinti socialines inovacijas visoje ES bendradarbiaujant tarptautiniu mastu; teikti tiesioginę paramą socialinėms inovacijoms pagal EaSI (Employment and Social Innovation) kryptį. 

Jo 2 straipsnio 8 p. pateikiamas teisinis socialinės inovacijos apibrėžimas:

socialinė inovacija – veikla, kurios tikslai ir priemonės yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų, susijusių su produktais, paslaugomis, praktika ir modeliais, kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą tarp viešųjų, pilietinės visuomenės arba privačiųjų organizacijų, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti.

Kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc. ES kofinansavimą – patį didžiausią leidžiamą lygį visame daugiametės finansinės programos biudžete (šaltinis: EUR-Lex.)

3S (Start – Scale – Sustain) modelis

Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį. Kad projektai neužstrigtų bandomojoje fazėje, OECD 2025 m. pasiūlė 3S modelį (šaltinis: OECD):

„Start“ etapas leidžia rizikuoti ir eksperimentuoti, 

„Scale“ sujungia augimo kapitalą, kompetencijas bei tarptautines partnerystes,

„Sustain“ remiasi viešaisiais pirkimais, teisinėmis nuostatomis ir visuomenės pripažinimu.

Šis ciklas tapo gairėmis ESF+ valdymo institucijoms, kurios kvietimuose dažnai išskiria atskiras priemones kiekvienai stadijai.

Projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes. Europos Komisijos parengtoje „Scaling-up Social Innovation“ metodikoje paraiškų teikėjai raginami apsibrėžti kaip rinks įrodymus apie inovacijos poveikį, tam siūloma adaptuota Standards of Evidence 5 lygių matricą (NESTA): ankstyvieji projektai turi bent įrodyti veiklos logiką, plėtros etape reikalaujama priežastinių įrodymų, o institucionalizuojant – nepriklausomų pakartotinių vertinimų, kurie pagrįstų, kad efektas tikrai egzistuoja (šaltinis: Europos socialinis fondas Plus.)

Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu. Tokia struktūra padeda atskirti pilotus nuo tvariai įsitvirtinusių pokyčių.

Kas toliau?

Norisi tikėtis, kad socialinių inovacijų kūrėjai nebeturės slėptis filantropijos paraštėse, bandyti išgyventi iš pavienių projektų ar labdaros. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kartu visa tai turėtų suformuoti ekosistemą, kuri iš esmės turėtų sukurti proveržį socialinių inovacijų rinkoje. O svarbiausia, (tikėtina) turėsime daugiau duomenimis grįstų investicijų. 

Kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias ESF + priemones Lietuvoje jau vyksta. Pvz. Kvietimas: „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“. Nemažai galimybių turėtų pasirodyti jau šį rudenį. Daugiau informacijos galite rasti čia: www.esinvesticijos.lt. 

Gerų inovacijų jums, o mes siūlome jums ne tik pagalbą kuriant socialinių poveikio rodiklius, bet ir pagalbą kuriant socialinės inovacijos idėjas ! 

Pagrindiniai šaltiniai:

Social Economy Action Plan (EK, 2021-12-09).

Regulation (EU) 2021/1057 (ESF+). 

Starting, Scaling and Sustaining Social Innovation (OECD, 2025). OECD

Scaling-up Social Innovation | Toolkit (EC / ESF Transnational Cooperation Platform). 

ESF+ Social Innovation+ Initiative / European Competence Centre for Social Innovation 

Europos Komisija, Social Innovation as a Trigger for Transformations – The Role of Research. Europos sąjunga, 2017