Gyvename masinio tobulinimo laikais, mūsų laikais nebeliko sąvokos „senas geras“, dabar yra tik „naujas geresnis“
Gyvename laikais kai vos įsijungus internetą pasipila galybė pasiūlymų tobulinti verslą, tobulinti išvaizdą ir dar tobulinti savo asmenybę. Gyvename masinio tobulinimo laikais. Mūsų laikais nebeliko sąvokos „senas geras“, dabar yra tik „naujas geresnis“. Telefonus privalu keisti kas porą metų, o drabužius kas sezoną. Prof. L. Donskis yra pasakęs: „aš bijau, kad Mefistofelio svajonė yra įgyvendinta: mes turime tokią kaitą, kokios sustabdyti nebėra jokių šansų.“ Tad, ir jūs turbūt esate pozicijoje kai nuolat tenka siūlyti naujas paslaugas, naujus sprendimus ir produktus. Todėl jums verta susipažinti su dizaino mąstysena. Ir net jeigu dirbate NVO, ar tradiciškai nelabai inovatyviu laikomame viešajame sektoriuje, bet jums vis kirba mintis ieškoti naujovių, jums tikrai verta sužinoti apie dizaino mąstyseną.
Kaip viskas prasidėjo
Dizaino mąstysenos arba ang. design thinking pradžiaaprašoma gana įvairiai. Dizaino mąstysenos metodas atsirado derinant įvairių disciplinų teoriją ir praktiką siekiant atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikį naujovėms. O poreikis tuo metu buvo. Pirmosios nuorodos į dizaino mąstymą atsirado 50–60-aisiais praeito amžiaus metais, nors tuomet ši sritis buvo labiau siejama su architektūros ir inžinerijos sritimis. Tais laikais mokslininkai ir praktikai stengėsi susitvarkyti su greitai besikeičiančia aplinka. Nauji požiūriai į sudėtingų problemų sprendimą tapo ypač aktualūs po Antrojo pasaulinio karo – įvykio, kuris iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į vadybą, gamybą ir pramoninį dizainą.
Nobelio premijos laureatas Herbertas A. Simonas pirmasis paminėjo dizainą kaip mokslą ar mąstymo būdą savo 1969 m. knygoje „Mokslas apie dirbtinį“ (ang. Sciences of the Artificial). 90 – aisiais susikūrus IDEO, dizaino mąstysena įgavo naujas formas. IDEO dabar yra plačiai pripažinta dizaino ir inovacijų kompanija, turinti virš 700 darbuotojų, kuri Design Thinking padarė pagrindine savo veiklos filosofija. IDEO praktikoje išbandė Stanfordo universiteto dizaino mokykloje parengtą modelį verslo problemoms spręsti. Taigi, dažnai dizaino mąstysena yra siejama būtent su Stanfordo universitetu, nors metodas yra stipriai praktiškas ir mažai teoretiškas.
Ilgainiui šis metodas plėtėsi į įvairias sritis. Žinoma, pirmieji šią naujovę, kaip ir daugelį naujovių, išbandė korporatyvai: nuo Apple iki Coca Cola. Tad metodas plito į aukštąsias mokyklas, socialinių inovacijų lauką ir net viešąjį sektorių. Štai pavyzdžiui, Hedensted savivaldybė Danijoje, turinti 46,000 gyventojų, išrinkta geriausia vieta gyventi ir kurti verslą, naudoja dizaino mąstyseną. Jų pagrindinis tikslas buvo sukurti tvarias paslaugas gyventojams, atsižvelgiant į jų poreikius.
Įdomus procesas ir greiti rezultatai
Dizaino mąstyseną sudaro pagrindiniai etapai: įsijautimas (empatija), problemos formulavimas, idėjų kūrimas, prototipavimas ir testavimas. 2018 Harvard Business Review paskelbtame septynerių metų tyrime, kuriame nuodugniai buvo išnagrinėti 50 įvairių sektorių projektų, įskaitant verslą, sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas, paaiškėjo, kad socialinės technologijos, tokios kaip dizaino mąstysena, yra efektyvios kuriant naujus sprendimus. Šis metodika išlaisvina žmonių kūrybinę energiją ir radikaliai patobulina sprendimų priėmimo procesus. Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl šis metodas toks sėkmingas – jis apvertė inovacijų kūrimą žemyn galva: nuo idėjos paieškų į problemos suvokimą.
Štai kur esmė – supraskit, kas slegia klientą arba kokie yra jo „job to be done“ (darbai, kuriuos reikia padaryti) ir padėkite klientui tai padaryti.
Mintis paprasta, tačiau toks mąstymo būdas dar nėra populiarus. Visi šiuolaikiniai vadybos, o ypač rinkodaros specialistai sutaria, kad verslo sprendimai yra daug geresni, kai jie paremti taip vadinamu client centered požiūriu (į klientą orientuotu), visgi praktikoje to client centered trūksta. Mes esame labiau linkę siūlyti klientui tai, ką turime, ką galime arba tai, ką daro kiti, bet ne tai, ko reikia klientui. Po truputį ir Lietuvoje populiarėjantys kliento patirties tyrimai suteikia vilčių, kad organizacijos pradeda klausyti klientų poreikių. Dizaino mąstysena skiria didelį dėmesį kliento aplinkos ir visos socialinės sistemos suvokimui: kur jis gyvena, su kuo gyvena, ką veikia, ką girdi, ką mato aplink, ką skaito ir ką valgo pietums. Įsijautus į kliento patirtį, gyvenimo sąlygas, rutiną, galima suvokti, jo „job to be done“. Job to be done metodas kilo iš sociologijos tyrimų tradicijos, jo tikslas ne tiek surinkti duomenis, kiek suvokti kliento kelią atliekant tam tikras veiklas ir pasirinkimus. Tai ženkliai skiriasi nuo tradicinių rinkos tyrimų ir tai ženkliai sumažina produkto nesėkmės rinkoje tikimybę. Tradiciniuose rinkos tyrimuose skaičiuojama, kiek ir kokių klientų pasirinko produktą, kliento patirties tyrimuose ieškoma atsakymų kodėl.
Pabandykite įsivaizduoti, kas slegia jauną šeimos tėvą gyvenantį Vilniaus Pilaitės mikrorajone? Tikėtina būsto paskola bankui, tikriausiai dviejų vaikų vežiojimas per kamščius į ugdymo įstaigą ir jų užimtumas po pamokų. Dar, turbūt, greitas apsipirkimas po darbo ir turiningas savaitgalis ir badymas išsimiegoti. Jeigu esate renginių organizatorius, galvokite kaip jaučiasi tas pavargęs tėvas, atvežęs po darbo vaiką į būrelį ir sėdintis koridoriuje su loptopu ant kelių. Ar jis nori eiti kartu šokti, ar geriau išgertų puodelį arbatos ir patogiai pabaigtų likusius dienos darbus? Dizaino mąstysena yra apie tai. Kaip kurti sprendimus konkretiems žmonėms.
Kitas svarbu šio metodo išskirtinumas – prototipo kūrimas. Įprasta prototipu laikyti bandomąją produkto versiją. Tuo tarpu pretotipavimas padeda nustatyti, ar jūs teisingai kuriate idėją, prieš investuojant daug laiko ir pastangų. Pretotipavimas padeda jums klysti … bet klysti pakankamai greitai ir pakankamai pigiai, kad turėti laiko ir išteklių išbandyti ką nors kitą. Taikant dizaino mąstyseną prototipai ar pretotipai yra kuriami visada, mat neuromokslas įrodė, kad mūsų smegenys veikia efektyviau kai sudėlioja procesą vizualiai. Dizaino mąstysena tam naudoja labai daug įrankių, viena iš jų – Lego.
Lego kaladėlės yra rimta
Lego serious Play yra oficialus būdas suaugusiems žaisti Lego. Nors Lego serious Play nedaug skiriasi nuo tradicinių Lego kaladėlių, tačiau turi kai kurias papildomas funkcijas. Iš esmės, tikrai nėra verta pirkti brangaus Lego serious Play rinkinio, jeigu jūsų vaikai turi daugybę į vieną krūvą sumestų Lego kaladėlių.Tačiau jums prisireiks papildomų Lego jungčių sistemų ryšių kūrimui. Šio metodo tikslas padėti atsakyti į sudėtingus klausimus greičiau, mat Lego efektyviai stiprina kūrybiškumą ir naujų idėjų paiešką. Tai sprendimų priėmimo technika, kuri tinkama absoliučiai visoms organizacijoms. Lego padeda vizualiai pavaizduoti sudėtingas sistemas ir ryšius tarp jų. Šis žaidimu grįstas metodas įvairių tarptautinių konsultacinių įmonių yra dažnai taikomas dizaino mąstysenos procese kuriant idėjas arba pretotipus, ypač kai kuriami socialiniai sprendimai.
“Per valandą žaidimo jūs sužinosite apie žmogų daugiau nei per metus pokalbių.”
Plato
Kas ne mažiau patrauklu dirbant su Lego, kad šis metodas įtraukia visus. Net ir didžiausi skeptikai pamatę rimtos įmonės koridoriuje konsultantą su dėže Lego kaladėlių, greitai atsisako pirminių savo nuostatų ir ima įsijautę konstruoti antį ar zebrą, o vėliau pereina prie sudėtingesnių sistemų. Lego metodas skatina dalyvius mokytis ir klausytis kitų grupės narių. Tam reikalingas grupės darbo moderatorius, kuris veda procesą palaipsniui sunkinant užduotis ir taip įtraukiant dalyvius į bendrą sprendimų priėmimą. Reikia pripažinti, kad suaugę yra atpratę kurti ir tuo labiau žaisti, todėl profesionalus moderatorius šias kūrybines kančias palengvina formuluodamas tinkamus klausimus. Teisingas klausimų formulavimas yra svarbi šio metodo dalis.
Parengė Valdymo inovacijų agentūra remiantis:
https://www.interaction-design.org/literature/article/design-thinking-get-a-quick-overview-of-the-history
https://www.designorate.com/using-lego-serious-play-as-a-design-thinking-tool/
http://pretotyping.blogspot.com/p/what-is-pretotyping.html
https://hbr.org/2018/09/why-design-thinking-works
https://seriousplaypro.com/
Jeigu jus sudomino šis unikalus ir pasaulyje populiarus metodas, išbandykite mūsų paslaugas: