Ar lyderių smegenys kitokios?

Ar lyderių smegenys kitokios? Kas bendra tarp lyderio ir neuromokslininko? Inovacijos

Aida Grabauskaitė, Innovate.lt ekspertė, VU Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė, Lietuvos neuromokslų asociacijos narė

Kas bendra tarp lyderio ir neuromokslininko?

Neuromokslininkas tiria, kaip veikia žmogaus ir kitų gyvų būtybių smegenys, siekdamas patenkinti savo smalsumą bei papildyti mokslą žiniomis apie tą organizmo sistemą, kuri valdo visas likusias, – nervų sistemą.

Lyderiui organizacijoje gyvybiškai svarbu suprasti, kaip vyksta valdymas ir, netgi sakytume, –  valdymo valdymas. Turėdamas žinių apie žmogaus smegenų veiklą, lyderis gali priimti racionalesnius, efektyvesnius ir draugiškesnius darbuotojams sprendimus. Todėl lyderiui verta pasinaudoti neuromokslo atradimais, kad  sužinotų kaip:

  • fizinė aplinka veikia smegenis, o šios – mūsų produktyvumą;
  • kokią įtaką mūsų darbui gali turėti santykiai darbe;
  • kaip emocijos ir mintys drauge kuria mūsų išgyvenimus;
  • kaip kokios užduotys įjungia smegenis.

Eksperimentas atskleidė: vadovų smegenys veikia kitaip

Mokslininkai Edelson su bendraautoriais aiškinosi, kokios savybės bendros įvairiems lyderiams ir kaip jos atsispindi žmogaus galvos smegenyse. Savo 2018 metų moksliniame straipsnyje jie akcentuoja, kad lyderis yra tas, kuris nevengia prisiimti atsakomybės už kitus, ar jie būtų nedidelė komanda žmonių, ar visa šalis.

Tyrimo metu per 80 tiriamųjų žaidė lošimo žaidimus. Pirmame etape jie susipažino su užduotimi, antrame etape jie matė, kokius sprendimus, rizikuoti ar nerizikuoti, darytų likę grupės nariai, ir turėjo priimti sprendimą, kuris lemtų asmeninį išlošimą arba pralošimą. Trečias etapas buvo panašus į antrąjį, išskyrus svarbią taisyklę, kad vieno žmogaus priimtas sprendimas lems visos grupės išlošimą arba pralošimą. Tyrėjai ypač kruopščiai stebėjo, ką pasirinks dalyvis: spręsti savarankiškai ar vadovautis grupės daugumos nuomone. Be to, kiekvienas dalyvis užpildė nemažą šūsnį psichologinių anketų apie tokias savybes, kaip antai: lyderystė (remiantis nuomone apie save ir atskirai – kokios pareigos iš tiesų užimamos gyvenime), polinkis rizikuoti bei socialiniai įsitikinimai.

Daugelis dalyvių labai skirtingai elgėsi priklausomai nuo to, ar reikia spręsti tik už save, ar už visą grupę. Tie, kurie tiek realiame gyvenime, tiek pagal anketą buvo iš tiesų linkę lyderiauti, priešingai, elgėsi labai panašiai abiejose situacijose. Demokratiški lyderiai buvo linkę dažniau atsižvelgti į komandos nuomonę tiek spręsdami dėl žingsnio savo išlošimui/pralošimui, tiek ir dėl visos komandos. Autoritariški lyderiai abiem atvejais labiau kliovėsi savo nuomone. O lyderiauti nelinkę tiriamieji mieliau stipriau rizikuodavo dėl savo išlošio ir kur kas mažiau buvo linkę rizikuoti dėl to, kad nepraloštų visa grupė. Tendencija spręsti kitų laimėjimo likimą nebuvo susijusi su kitomis matuotomis psichologinėmis charakteristikomis, net su polinkiu prisiimti riziką.

Kai mokslininkai pažvelgė į funkcinio magnetinio rezonanso įrašus, primenančius smegenų nuotraukas, pamatė, kad smegenys irgi elgiasi skirtingai esant skirtingiems sprendimams. Nebijančių už kitus prisiimti atsakomybės lyderių galvos smegenys išskyrė tuo, kad  stipriau veikė smilkininiai vingiai, esantys maždaug ties žmogaus ausimis ir iš tikrųjų žinomiausi dėl savo garsų suvokimo funkcijos. Šiame tyrime svarbu būtent tai, kad smilkininis vingis mažina vidurinės priekinės žievės srities bei priekinės salos žievės aktyvumą, kuris skyrėsi priklausomai nuo to, kiek tiriamieji buvo linkę susilaikyti nuo savito sprendimo priėmimo ir kliautis grupės daugumos nuomone. Vidurinė priekinė smegenų žievės sritis tyrimuose figūruoja kaip už atlygio ir bausmės (kitaip malonių ir nemalonių pasekmių) supratimą atsakinga dalis, todėl nenuostabu, kad ji svarbi ir priimant sprendimus. Sala vadinama smegenų dalis, paslėpta po smilkinėmis skiltimis – tai smegenų žievė, dengiama kitos žievės it atskira salelė. Priekinė salos žievė leidžia įsisąmoninti savo kūno pojūčius bei emocijas, geriau suprantant: „Kas gi su manimi vyksta?“

Panašu, kad toli gražu ne visi žmonės nori būti lyderiais atsakomybės už kitus prisėmimo prasme. Tam, kad būtum lyderis, viena smegenų dalis (smilkininis vingis) turi slopinti kitas smegenų dalis, kurios labiau linkusios pritarti grupės nuomonei bei nuogąstauti : „O kas gi bus?“

Kai lyderis nori pakeisti darbuotojų elgesį

Tarkime, kad turite lyderio savybes, ar sėkmė jau garantuota? Savo paties smegenų suvaldymas ir sugebėjimas pajungti jas norimoms užduotims – dar ne viskas. Aplink jus – jūsų darbuotojai, nuo kurių taip pat milžiniškais mastais priklauso jūsų įmonės ar komandos sėkmė. Negana vien tik to, kad darbuotojai nusiteikę geranoriškai. Jų smegenys turi savas taisykles, kurios gali užtikrinti bendradarbiavimą arba jo stoką. Bene sunkiausias įmonėms būna pokyčių laikotarpis, nes… smegenys daugybe būdu linkusios vengti to, kas priešinga nusistovėjusiai, jau žinomai tvarkai! Laimei, esama būdų, kaip jas „nulaužti“, atsižvelgiant į smegenų biologiją. Taigi, norėdami įgyvendinti pokyčius:

  • Užuot akcentavę seną / nepageidaujamą elgesį – skatinkite atlikti naują elgesį, kalbėdami būtent apie jį. Smegenyse iš atskirų jų ląstelių neuronų susidaro įpročių grandinėlės. Kiekvieną kartą, kai į jas kreipiamas dėmesys, jos tiktai stiprėja, net jei dėmesys atkreipiamas kalbant apie tai, kaip reikėtų atsikratyti įpročio – įprotis toliau auga misdamas jam skiriamu dėmesiu. Susikoncentravus į naują elgesį, atsiranda ir tvirtėja ta neuronų grandinėlė, kurios paskirtis suformuoti naująjį įprotį.
  • Neužtenka pateikti faktus ar kitaip įkalbėti žmones, kad pokyčiai būtini, nes smegenys neįprastus dalykus linkusios suvokti kaip diskomfortą keliančias klaidas ir nauji dalykai kelia daugiau nuovargio. Tačiau smegenims galima padėti sudarant sąlygas, kad žmogus pats prieitų prie įžvalgos, o tokia patirtis suteiks reikiamos energijos pokyčiams.

Taigi, mūsų smegenys, skirtos valdyti viso organizmo veiklai ir  žmogaus elgesiui, tyrinėjamos gali taip pat padėti atskleisti ir organizacijos valdymo paslaptis.

Daugiau ekspertės įžvalgų išgirsite vasario 12 d. arba kovo 5 d. seminare Kaip mokosi smegenys? 

Šaltiniai:

Andy Nelson. (2016, liepos 12). The Basis of Leadership Is Born in the Brain | Neuroscience In Business. Gauta 2019 m. sausio 29 d., https://gethppy.com/leadership/basis-of-leadership-neuroscience

Edelson, M. G., Polania, R., Ruff, C. C., Fehr, E., & Hare, T. A. (2018). Computational and neurobiological foundations of leadership decisions. Science361(6401), eaat0036. https://doi.org/10.1126/science.aat0036

Marley, D. J. (2009, vasario 23). How Do You Feel – Now? The Anterior Insula and Human Awareness. Gauta 2019 m. sausio 29 d., https://theamazingworldofpsychiatry.wordpress.com/

Moreira, P. S., Marques, P., & Magalhães, R. (2016). Identifying Functional Subdivisions in the Medial Frontal Cortex. Journal of Neuroscience36(44), 11168–11170. https://doi.org/10.1523/JNEUROSCI.2584-16.2016

Schwartz, D. R. and J. (s.a.). The Neuroscience of Leadership. Gauta 2019 m. sausio 29 d., https://www.strategy-business.com/article/06207?gko=6da0a

Parašykite komentarą